triokštelti

triókštelti, -ia, -ėjo (-ė NdŽ) intr. 1. žr. triokštelėti 1: Televizoriaus kojutės kaip ožkos, tik žiūrėk kada triokštels rš. Stebiesi, kaip šimtamečiai medžiai šaknimis žemėj išsilaiko, netriokšteli pusiau sp. | prk.: Mūsų saulė susitrenkus – triokštelė ir griuvo kruvina bedugnėn V. Mont. 2. prk. numirti: Kaži kuris pirma triókštels? Rmš.